Ko gero viena dažniausiai prieš vasarą girdimų temų – kaip numesti bent kelis kilogramus, kaip „suspausti“ pasirodžiusius kūno „apvalumus“. Neretas ima rytais risnoti, minti dviratį ar su viltimi varsto sporto klubo duris ir lieja gausų prakaitą, mokėdamas už tai nemažus pinigus.
Šiaurietiškas ėjimas, kaip ir kitos aktyvios veiklos, siūlo tam tikrus metodus, padedančius sumažinti kūno masę. Tai yra šiaurietiško ėjimo treniruotė reguliuojant jos krūvį, bei naudojant krūvio intensyvumo pikus. Treniruotės krūvio reguliavimo principo sudedamosios dalys - treniruočių dažnumas, jos trukmė ir intensyvumas.
Kalbant apie intensyvumą reikia kreipti dėmesį į taip vadinamus intensyvumo pikus. Kas tai? Jei mūsų treniruotė trunka vienodu ritmu ar greičiu, net jei tai vyksta 90 ar120 minučių, organizmas „mąsto“ jog mes bėgame maratoną, ar dirbame kitą ilgai trunksiantį darbą, todėl negalima išnaudoti visų sukauptų medžiagų.
Kaip elgtis?
Sakykime, jog einame 40-60 proc. maksimalaus širdies susitraukimo dažnio (Max ŠSD = 220- amžius). Po 10-15 minučių tokio ėjimo intensyviname krūvį (didiname tempą, kopiame į įkalnę ir pan.) ir keletą minučių einame taip, kad mūsų ŠSD būtų 70-80 proc. maksimalaus. Vėliau intensyvumą mažiname, kad vėl grįžtume prie apytiksliai 60 proc. nuo maksimalaus ŠSD, ir keliaujame apie 10-12 minučių. Šiuo atveju tokie „pergazavimai“, anot vairuotojų terminologijos, padidina ir pagreitina mūsų „sukaupto“ kuro deginimą.
Patogumo dėlei patartina turėti pulso matuoklį, o kylant neaiškumams - kreiptis į patyrusį instruktorių, prieš tai, žinoma, pasitarus su gydytoju - ar jūsų širdelei leistinas aukščiau paminėtas krūvis.
